Tai lemia keli veiksniai, visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad nustatant išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui, orientaciniu kriterijumi laikoma minimali mėnesinė alga, antra, kiekvienų metų vasarį, jei keičiasi vartotojų kainų indeksas, atsiranda pareiga indeksuoti periodines išmokas, įskaitant išlaikymą.

Nors teismų praktikoje nurodoma, jog minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus yra tik orientacinis, tačiau visuomenėje visgi yra nusistovėjęs manymas, jog tai yra svarbiausias kriterijus. Tačiau tiek priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tiek siekiant jį padidinti arba sumažinti, svarbiausi kriterijai yra numatyti įstatyme.

Pirmasis kriterijus, tai nepilnamečio vaiko poreikiai. Pagal šį kriterijų turi būti sprendžiama, kokios išlaidos yra patiriamos tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, pavyzdžiui, išlaidos maistui, rūbams, laisvalaikiui, hobiams ir t.t.

Čia svarbu turėti omenyje, kad įrodinėjant vaiko poreikius, minimalios mėnesinės algos dydis tampa aktualus dėl to, kad nuo jo priklauso, kokios apimties įrodymų reikės byloje. Jeigu vaiko poreikiai yra panašaus dydžio kaip minimalioji mėnesinė alga, tai pareigos teikti labai detalių įrodymų, susijusių su vaiko poreikiais, nėra. Jeigu vaiko poreikiai yra didesni arba mažesni negu minimalioji mėnesinė alga, tuomet atsiranda pareiga pagrįsti vaiko poreikius detaliais leistinais bei teisėtais įrodymais.

Antrasis kriterijus – kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, t.y. pagal šį kriterijų yra vertinamas gaunamas darbo užmokestis, turimas turtas, santaupos, kreditoriniai įsipareigojimai, kitų išlaikytinių skaičius ir pan.

Svarbu žinoti ir tai, kad tam tikrais atvejais priteistina išlaikymo suma gali būti mažinama išmokų vaikams dydžiu (vaiko pinigais). Tuo atveju, jeigu tėvų turtinė padėtis yra gera ir tėvai gali tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, priteistinas išlaikymo dydis nebūtinai turi būti mažinama vaiko pinigų dydžiu. Tuo tarpu, jeigu tėvų turtinė padėtis nėra gera bei šalims yra sunku tenkinti vaiko poreikius, priteistina išlaikymo suma yra mažinama išmokų vaikams suma.

Kiekvienu atveju yra reikalinga įvertinti tiek vaiko poreikius, tiek ir tėvų turtinę padėtį, nes kiekviena situacija unikali, o nustatomas išlaikymo dydis vertinamas individualiai. Tačiau verta turėti omenyje, kad minimali mėnesinė alga yra svarbus rodiklis vertinant orientacinę išlaikymo sumą. Pavyzdžiui, jeigu 2024 metais minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudarė apie 709 EUR, tai orientacinė išlaikymo dydžio suma buvo apie 350 EUR. Nuo 2025 metų minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudaro apie 777 EUR dydžio sumą, todėl išlaikymo orientacinė suma gali svyruoti apie 388 EUR dydžio sumą.

Minimalaus išlaikymo dydžio nereikėtų painioti su alimentų indeksavimu.

Kaip jau buvo nurodyta, kiekvienų metų pradžioje skelbiamas minimalus atlyginimo dydis, tačiau metų pradžioje, paprastai sausio viduryje, yra skelbiamas ir vartotojų kainų indeksas. Įstatymas numato, jog jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteistas periodinėmis išmokomis, šią sumą kiekvienų metų vasario mėnesį privaloma indeksuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu. Neindeksuojamos tik tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Būtent dėl indeksacijos kiekvienų metų vasario mėnesį, jei yra užfiksuota infliacija, atitinkamai turėtų padidėti išlaikymo suma.

Svarbu nemaišyti orientacinio išlaikymo dydžio pagal minimalios algos dydį bei indeksacijos, kadangi: pirma, minimalios algos dydis gali būti aktualus išlaikymo orientaciniam dydžiui tik tuo atveju, jeigu ketinama kreiptis dėl išlaikymo priteisimo, pakeitimo ar sumažinimo.

Tuo tarpu indeksuojama tik jau priteista išlaikymo suma, siekiant kompensuoti praradimus dėl kainų pokyčių.

Antra, minimali mėnesinė alga yra išreikšta konkrečia pinigų suma, kurią kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tuo tarpu vartotojų kainų indeksas yra išreiškiamas ne pinigų suma, o konkrečiais skaitmenimis, kurie yra skelbiami oficialiame statistikos portale.

Trečia, orientacinis išlaikymo dydis pagal minimalios algos dydį nebūtinai bus priteistas teismo, tuo tarpu indeksacija yra privaloma, o konkretus indeksas paskelbiamas kiekvienų metų pradžioje.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, galima daryti išvadą, jog išlaikymo dydžio suma kiekvieną kartą yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į įstatyme numatytus kriterijus, tačiau kiekvienais metais kintanti minimalios mėnesinės algos dydžio suma yra svarbi, siekiant sužinoti galimą orientacinę išlaikymo sumą. Tuo tarpu jau priteista išlaikymo suma kiekvienų metų vasario mėnesį privalo būti indeksuojamas atsižvelgiant į paskelbtą vartotojų kainų indeksą.

Šį straipsnį taip pat galite skaityti ir LRT portale: https://www.lrt.lt/naujienos/verslo-pozicija/692/2532571/juste-stonkute-kyla-minimalus-atlyginimas-kils-ir-alimentai