Ar mokyklos turi teisę atimti vaikų telefonus?
Ar mokyklos turi teisę atimti vaikų telefonus?
Tarp mokinių ir mokytojų daugėjant incidentų dėl mobiliųjų telefonų naudojimu pamokų metu, tiek įstatymo leidėjas, tiek pačios ugdymo įstaigos imasi iniciatyvų ieškoti priemonių, kaip kovoti su šia vis didėjančia problema. Dažnai pasitaiko ir situacijų, kuomet iš mokinio, kuris trukdo bendramoksliams ir trikdo pamokos laiką, mokytojas paima mobilųjį telefoną ir grąžina jį tik po pamokos ar netgi tik mokinio tėvams. Tačiau kyla pagrįstas klausimas: ar turi teisę mokyklos ar mokytojai paimti moksleivių mobilaus ryšio priemones?
Galimas savavaldžiavimas?
Dažniausiai tėvai ar globėjai savo atžaloms nuperka ar perduoda mobilaus ryšio priemones, kadangi pastarosios reikalingos, kad vaikai galėtų susisiekti su tėvais ar globėjais. Kartais į mobilaus ryšio priemones būna įdiegtos ir atsiskaitymo kortelės ar bilietai vykti viešuoju transportu, o mokytojui leidus, mobilaus ryšio priemonės, gali tapti ir ugdymo proceso dalimi. Todėl šiame skaitmeniniame amžiuje, mobilaus ryšio priemonė tampa būtinybe.
Pati mobilaus ryšio priemonė, vertinant teisiškai, yra kilnojamasis daiktas, bei dažniausiai nuosavybės teise priklauso pačiam mokiniui ar mokinio tėvams / globėjams. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad nuosavybė neliečiama. Atitinkamai mokytojui ar ugdymo įstaigai paėmus mokinio telefoną, dažnai kyla konfliktinės situacijos bei pasipiktinimas, kaip iš mokinio galima paimti jo ar tėvų / globėjų turtą, t. y. turtą, kuris mokytojui ar ugdymo įstaigai yra svetimas. Ypač, kai mobiliuosiuose įrenginiuose saugoma daug privačios informacijos – kontaktai, susirašinėjimai, nuotraukos ir t.t.
Kartais ginčai tarp ugdymo įstaigos ir mokinių tėvų persikelia ir į teisėsaugos institucijas, kuomet mokinių tėvai kreipiasi į policiją dėl galimo mokytojų ar ugdymo įstaigos savavaldžiavimo. Tačiau dažniausiai tokie ginčai baigiasi, kai teismuose yra pripažįstama, jog mokytojas ar ugdymo įstaiga turėjo teisę paimti mokinio telefoną bei savavaldžiavimo sudėties požymių nėra, kadangi konstatuojama, jog dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis ugdymo įstaigoje susitarta, o tvarka žinoma tiek mokiniams, tiek jų tėvams.
Įstatymas nereglamentuoja
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja nei teisės ugdymo įstaigai ar pedagogui paimti moksleivių mobiliojo ryšio priemonių, nei apibrėžia naudojimosi mobiliojo ryšio priemonių tvarką. Todėl konkretaus ir aiškaus atsakymo, kuris būtų įtvirtintas įstatymo lygmeniu dėl teisės mokytojui ir ugdymo įstaigai paimti moksleivio mobiliojo ryšio priemonę – nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtas įstatymas, apibrėžia ugdymo įstaigos veiklą, mokinio ir mokytojo pareigas. Jame numatyta, jog mokyklos gali nusistatyti mokyklos bendruomenės narių elgesio normas, o moksleiviai bei mokytojai turi pareigą laikytis mokymo sutarties sąlygų bei ugdymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos.
Pažymėtina ir tai, kad vis daugiau šalies ugdymo įstaigų, tiek mokymosi sutarties sąlygose, tiek ir ugdymo įstaigos vidaus tvarkose nusimato taisykles, jog mokiniams pamokų metu yra draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis be atskiro mokytojo leidimo arba nuostatą, jog pamokų / renginių metu mobilaus ryšio priemonės privalo būti išjungtos.
Minėtose taisyklėse kartais apibrėžiama ir telefono laikymo kuprinėje, spintelėje ar jo paėmimo, grąžinimo tvarka. Mokymo sutarties nuostatos, ugdymo įstaigos vidinės tvarkos taisyklės yra pristatomos mokinių tėvams prieš sudarant mokymosi sutartį, primenamos visuotinių tėvų, klasės tėvų susirinkimų metu, aptariamos su mokiniais klasių valandėlių metu, moksleivių, tėvų ir ugdymo įstaigos tarybose, patalpinamos informacinėje erdvėje. Atitinkamai moksleivio tėvams ar globėjams sudarius mokymosi sutartį su pasirinkta ugdymo įstaiga, moksleiviams atsiranda pareiga laikytis ugdymo įstaigos vidinės tvarkos.
Svarbu pažymėti, kad kiekvieną situaciją būtina įvertinti individualiai, tačiau mokiniui nesilaikant mokymosi sutarties sąlygų ir pažeidžiant ugdymo įstaigos vidaus taisykles bei trukdant mokymosi procesui, naudojantis mobilaus ryšio priemone, mokytojui ar ugdymo įstaigai atsiranda teisė paimti moksleivio telefoną, nepažeidžiant įstatymų bei laikantis ugdymo įstaigos vidaus nustatytos tvarkos.
Taigi apibendrinant galima akcentuoti, jog nors įstatymas nenumato teisės mokytojui ar ugdymo įstaigai atimti mokinio telefono, tačiau minėta teisė gali būti tiesiogiai numatyta ar numanoma sistemiškai aiškinant konkrečios ugdymo įstaigos mokymosi sutarties ar ugdymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatas.
Šį straipsnį taip pat galite skaityti ir LRT portale: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2181199/juste-stonkute-ar-mokyklos-turi-teise-atimti-vaiku-telefonus